Lt: Rytas buvo saulėtas, o Trakų pilis švietė ežero vandens atspindžiuose.
En: The morning was sunny, and Trakai Castle gleamed in the reflections of the lake's water.

Lt: Aistė stovėjo ant tilto, žvelgdama į šimtmečius seną sieną.
En: Aistė stood on the bridge, gazing at the centuries-old walls.

Lt: Ji laikė Dovydo ranką.
En: She held Dovydas's hand.

Lt: Jie abu jautėsi nervingi.
En: They both felt nervous.

Lt: „Ar prisimeni, kai čia buvom vaikystėje?
En: "Do you remember when we were here as children?"

Lt: “ – paklausė Aistė.
En: Aistė asked.

Lt: Dovydas linktelėjo.
En: Dovydas nodded.

Lt: „Taip, ta diena buvo nuostabi,“ – atsakė jis.
En: "Yes, that day was wonderful," he replied.

Lt: „Tada mes buvome mažai.
En: "Back then, we were little."

Lt: “Jie žengė pirmuosius žingsnius į pilies kiemą.
En: They took their first steps into the castle courtyard.

Lt: Žingsniai aidėjo tarp mūro sienų.
En: Their steps echoed between the stone walls.

Lt: Aistė jautėsi lyg laiko mašina grąžintų ją į vaikystę.
En: Aistė felt as if a time machine had taken her back to her childhood.

Lt: „Dovydai, man taip keista čia būti po tiek metų,“ – sakė ji.
En: "Dovydas, it's so strange to be here after so many years," she said.

Lt: „Mano širdis daužosi greitai.
En: "My heart is beating fast."

Lt: “„Aš taip pat jaučiuosi.
En: "I feel the same way.

Lt: Bet tai ypatinga akimirka.
En: But this is a special moment."

Lt: “Jie priėjo didelę duris, kuriose stovėjo kiti šeimos nariai.
En: They approached the large doors where the other family members were standing.

Lt: Visi buvo pasipuošę ir laimingi.
En: Everyone was dressed up and happy.

Lt: Senelis Edmundas šypsojosi, močiutė Laima nervingai taisė suknelę.
En: Grandpa Edmund smiled, and Grandma Laima was nervously adjusting her dress.

Lt: Atrodė, lyg būtum grįžus į vaikystės pasaką.
En: It felt like stepping into a childhood fairy tale.

Lt: „Aiste, Dovydai!
En: "Aistė, Dovydas!"

Lt: “ – sušuko močiutė.
En: Grandma shouted.

Lt: Ji apkabino anūkus.
En: She hugged her grandchildren.

Lt: „Aš taip jūsų laukiau!
En: "I have been waiting for you!

Lt: Negalėjau patikėti, kad vėl susitiksime čia.
En: I couldn't believe that we would meet here again."

Lt: “Senelis Edmundas pasakė: „Kai paskutinis kartas, kai mes visi buvome kartu, buvo toks senas laikas.
En: Grandpa Edmund said, "The last time we were all together was so long ago.

Lt: Bet Trakai visada liko mūsų širdyse.
En: But Trakai has always remained in our hearts."

Lt: “Visi susėdo prie ilgo stalo.
En: Everyone sat down at a long table.

Lt: Ten buvo daug maisto – šviežių daržovių, skanėstų ir gardžių pyragų.
En: There was plenty of food—fresh vegetables, treats, and delicious pies.

Lt: Aistė iškėlė taurę: „Aš noriu pasakyti, kad ši šeima man yra brangi.
En: Aistė raised her glass: "I want to say that this family is precious to me.

Lt: Mes turėjome sunkumų, bet šiandien yra mūsų diena.
En: We have had our struggles, but today is our day."

Lt: “„Ir mūsų meilė niekada nesikeitė,“ – pridūrė Dovydas.
En: "And our love never changed," added Dovydas.

Lt: Šeima kalbėjosi ir juokėsi, visa diena prabėgo greitai.
En: The family talked and laughed, and the whole day passed quickly.

Lt: Močiutė Laima pasakojo senas istorijas apie pilį ir slaptingus laikus.
En: Grandma Laima told old stories about the castle and mysterious times.

Lt: Vaikai klausėsi, akys nušvitusios nuo nuostabos.
En: The children listened, their eyes bright with wonder.

Lt: Kai saulė leidosi, visi jautėsi arčiau vienas kito.
En: As the sun set, everyone felt closer to each other.

Lt: Trakų pilis buvo tarsi magiškas tiltas, jungiantis praeitį su dabartimi.
En: Trakai Castle was like a magical bridge, connecting the past with the present.

Lt: Tą vakarą, kai jie išėjo pro pilies vartus, Aistė ir Dovydas susikabino rankomis.
En: That evening, as they exited through the castle gates, Aistė and Dovydas held hands.

Lt: „Tai buvo ypatinga diena,“ – sakė Aistė.
En: "This was a special day," said Aistė.

Lt: „Niekada nepamiršiu.
En: "I will never forget it."

Lt: “„Taip, dabar mes turime tiek daug prisiminimų,“ – atsakė Dovydas.
En: "Yes, now we have so many memories," replied Dovydas.

Lt: Jie nusišypsojo vienas kitam ir grįžo namo, žinodami, kad šeima yra stipri ir vieninga.
En: They smiled at each other and went home, knowing that their family was strong and united.

Lt: Ir ta pilis visada bus jų prisiminimų namai.
En: And that castle would always be the home of their memories.